Kad vaikai žinotų, kaip elgtis kilus gaisrui

Gaisras – pavojinga situacija, kurioje net suaugusieji gali sutrikti, o vaikams ji gali kelti dar didesnį pavojų. Svarbu iš anksto juos išmokyti, kaip elgtis kilus gaisrui, kad jie žinotų, ką daryti nelaimės atveju.

Kaip paaiškinti vaikams gaisro pavojų?

Vaikai dažnai nesupranta, kokią grėsmę kelia ugnis ir dūmai. Pagrindiniai dalykai, kuriuos jiems reikia išmokti:

  • Ugnis plinta greitai – vos per kelias minutes gali užsiliepsnoti visas kambarys.
  • DÅ«mai yra pavojingesni už liepsnas – jų įkvÄ—pimas gali sukelti apsinuodijimÄ… ir prarasti sÄ…monÄ™.
  • Svarbiausia – saugumas – jei kyla gaisras, pirmiausia reikia kuo greiÄiau iÅ¡eiti iÅ¡ patalpos ir nebandyti gelbÄ—ti daiktų.

Svarbiausios taisyklÄ—s vaikams, kaip elgtis kilus gaisrui

1. NesislÄ—pti, o kuo greiÄiau evakuotis

Daugelis vaikų, iÅ¡sigandÄ™ gaisro, linkÄ™ slÄ—ptis po lova, spintoje ar vonios kambaryje. TaÄiau svarbu jiems paaiÅ¡kinti, kad pats svarbiausias dalykas – kuo greiÄiau iÅ¡eiti iÅ¡ pastato ir praneÅ¡ti suaugusiems.

2. Skambinti pagalbos numeriu 112

Jei šalia nėra suaugusiųjų, vaikai turi žinoti, kaip kviesti pagalbą. Išmokykite juos:

  • AiÅ¡kiai pasakyti savo vardÄ… ir adresÄ….
  • ApibÅ«dinti, kas vyksta („Matau dÅ«mus“, „Ugnis plinta“ ir pan.).
  • Ä®dÄ—miai klausytis operatoriaus ir vykdyti jo nurodymus.

3. Jei patalpos pilnos dūmų – judėti pažeme

DÅ«mai kyla į viršų, todÄ—l vaikai turi suprasti, kad reikia judÄ—ti arti grindų – taip jie įkvÄ—ps mažiau dÅ«mų ir greiÄiau ras iÅ¡Ä—jimÄ….

4. Patikrinti durų rankeną prieš atidarant

Vaikai turi išmokti, kad jei durų rankena karšta, už jų gali būti ugnis, todėl reikia ieškoti kito išėjimo arba likti kambaryje ir kviesti pagalbą per langą.

5. Nesigrįžti pasiimti daiktų ar augintinių

Vaikai gali bandyti grįžti pasiimti mÄ—gstamų žaislų ar gelbÄ—ti augintinius. PaaiÅ¡kinkite, kad svarbiausia – jų paÄių gyvybÄ—, o gelbÄ—tojai pasirÅ«pins viskuo kitu.

Kaip padėti vaikams įsiminti šias taisykles?

🟢 Reguliariai aptarkite gaisro pavojus – vaikams reikia aiškių paaiškinimų ir pavyzdžių.
🟢 Parodykite saugiausius išėjimus – aptarkite evakuacijos planą ir susitarkite dėl susitikimo vietos lauke.
🟢 Surenkite gaisro pratybas namuose – tegul vaikai praktikuojasi greitai ir teisingai evakuotis.
🟢 Mokykite per žaidimus – vaikams lengviau įsiminti taisykles per interaktyvias situacijas.

Kaip išvengti gaisro? Pagrindinės prevencijos priemonės

✔ï¸Â Ä®rengti dÅ«mų detektorius – jie gali iÅ¡gelbÄ—ti gyvybes, perspÄ—dami apie gaisrÄ… anksÄiau.
✔ï¸Â Mokyti vaikus nežaisti su degtukais ir žiebtuvÄ—liais – jie turÄ—tų bÅ«ti laikomi vaikams nepasiekiamoje vietoje.
✔ï¸Â PaaiÅ¡kinti, kaip saugiai naudotis elektros prietaisais – neleisti jiems jungti elektros prietaisų be suaugusiųjų priežiÅ«ros.
✔ï¸Â TurÄ—ti gesintuvą namuose – parodykite vaikams, kur jis yra, ir paaiÅ¡kinkite, kad juo gali naudotis tik suaugusieji.

Išvada: kodėl svarbu išmokyti vaikus, kaip elgtis kilus gaisrui?

Vaikai turi žinoti, kaip elgtis kilus gaisrui, nes net menkiausias delsimas gali būti pavojingas. Tėvai turėtų reguliariai priminti šias taisykles, sudaryti aiškų evakuacijos planą ir pasirūpinti tinkama prevencija. Geriausias būdas apsaugoti vaikus – išmokyti juos teisingai reaguoti!

 

Parsisiųskite PDF atmintinę:

Apie gaisrų prevenciją – vaikams Parsisiųsti

Å altinis: https://euratech.lt/kad-vaikai-zinotu-kaip-elgtis-kilus-gaisrui/

 

 

 

Paramos vaikams centro (www.pvc.lt) psichologai parengÄ— atmintines, skirtas tÄ—vams ir vaikams

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų uzÌŒkandzÌŒių rekomendacijos vaikų sÌŒventėms (iÅ¡samiau skaityti Äia)

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų sÌŒvencÌŒių sÌŒventimo rekomendacijos be uzÌŒkandzÌŒių (iÅ¡samiau skaityti Äia)

 

 

 

 

(iÅ¡samiau skaityti Äia) 

 

 

 

 

 

MetodinÄ— priemonÄ— „Mano emocijos” mokytojams, specialistams, tÄ—vams (iÅ¡samiau skaityti Äia)

Filmukus apie emocijas rasite Äia

 

 

 

 

Tėvų žodžiai įsirašo širdy: ir padrąsinimas, ir įžeidimas gali likti visam gyvenimui

 

Birželio 1-Ä…jÄ…, TarptautinÄ—s vaikų gynimo dienos proga, nevyriausybinÄ— organizacija „Paramos vaikams centras“ pradÄ—jo socialinÄ™ kampanijÄ… „TÄ—vų žodžiai įsiraÅ¡o Å¡irdy“. Ja siekiama atkreipti suaugusiųjų, ypaÄ tÄ—vų/globÄ—jų, dÄ—mesį, kaip atsitiktinai pasakyta frazÄ— ar nuolat kartojami žodžiai gali paveikti vaikus.

 

GirdÄ—dami, kad yra mylimi ir reikalingi, vaikai jauÄiasi saugÅ«s

 

Ir padrąsinimas, ir įžeidimas vaikų širdyje gali likti visam gyvenimui – net ir suaugus prisimenami įkvepiantys, palaikantys, nuraminantys žodžiai, o menkinantys, užgaulūs pasisakymai sužeidžia labai ilgam.

 

„Kai vaikas iš tėvų/globėjų ar kitų suaugusiųjų girdi, kad jam pavyks, kad klaidas galima ištaisyti, nes dar tik mokosi, kai sulaukia pagyrimų, nuraminimo, padrąsinimų, jis auga, tikėdamas savo jėgomis ir žinodamas, kad šalia yra patikimas suaugęs, kuriuo galima pasitikėti. Tai padeda kurti stiprų vaikų ir tėvų tarpusavio ryšį“, – sako Paramos vaikams centro programos „Vaikystė be smurto“ vadovė, psichologė Ieva Daniūnaitė.

 

GirdÄ—dami, kad yra mylimi ir reikalingi, kai yra atidžiai iÅ¡klausomi, o į jų problemas reaguojama  rimtai, tiek vaikai, tiek paaugliai jauÄiasi saugÅ«s ir vertingi. Tai padeda kurti pagarbius ir patikimus santykius. Geri santykiai stiprina vaikų motyvacijÄ… ir psichologinį atsparumÄ…, ugdo savivertÄ™, mažina konfliktų, skatina bendradarbiavimÄ….

 

Vaikas jauÄiasi saugus su tÄ—vais, jeigu pasipasakoja naujienas, praÅ¡o pagalbos, pasisako apie sunkumus, patyÄias, nesÄ—kmÄ™, klaidÄ…, pasiÅ«lo savo pagalbÄ…, rimtai priima suaugusiojo pasiÅ«lymus.

 

Gėdinimas, kaltinimas, kritika, lyginimas skatina vaikus užsisklęsti

 

Gėdinimas, kaltinimas, nuolatinis kritikavimas, lyginimas ir nuvertinimas, gąsdinimas, rėkimas, nusivylimo rodymas ne tik nepadeda pakeisti vaikų elgesio, bet ir trukdo kurti stiprų ryšį – gilina konfliktus, skatina vaikus atsiriboti, užsisklęsti nuo tėvų.

 

ReikÄ—tų atkreipti dÄ—mesį, kai vaikas ar paauglys labai dažnai kalba paÅ¡aipiai ir nepagarbiu tonu, nesidalija nei savo mintimis, jausmais, nei asmeninio gyvenimo įvykiais, nepraÅ¡o pagalbos, nekreipia dÄ—mesio į tÄ—vų pasiÅ«lymus. Tai gali rodyti, kad vaikas nesijauÄia saugiai, jam sunku pasitikÄ—ti suaugusiais.

 

„Tokios suaugusiųjų replikos ir frazÄ—s, ypaÄ dažnai kartojamos, kaip „KodÄ—l negali bÅ«ti toks, kaip brolis“, „Niekada nieko nepadarai gerai“, „Niekas tavÄ™s nemÄ—gs, jei taip elgsiesi“, „Nedaryk man gÄ—dos“, „Tokioms storoms Å¡okiai netinka“ ar pan., vaikus ir paauglius gali sužeisti visam gyvenimui“, – atkreipia dÄ—mesį I. DaniÅ«naitÄ—, koordinuojanti projektÄ… „Įgalinti vaikai ir Å¡eimos: smurto prevencijos ir intervencijos paslaugų modelis“, kurį įgyvendinant organizuojama socialinÄ— kampanija.

 

Sukilus stiprioms emocijoms, sustokite

 

Dažniausiai skaudžius ir žeidžianÄius žodžius tÄ—vai savo vaikams pasako, kai sukyla stiprios emocijos, tarpusavio konfliktų metu, taip pat kai yra pavargÄ™ ar nerimauja, jauÄia įtampÄ… dÄ—l asmeninių problemų, pasaulio įvykių, artimųjų sveikatos. Tad norint iÅ¡vengti užgaulių ir vaikus žalojanÄių pasisakymų, labai svarbu paÄiam mokÄ—ti nusiraminti ir suvaldyti emocijas.

 

„Kai ima kilti pyktis, reikÄ—tų „atvÄ—sti“ – prieÅ¡ kÄ… nors sakydami ar darydami, penkis kartus giliai įkvÄ—pkite ir lÄ—tai iÅ¡kvÄ—pkite arba lÄ—tai suskaiÄiuokite iki deÅ¡imt. Jeigu jauÄiate, kad sunku susivaldyti, atsitraukite – iÅ¡eikite deÅ¡imÄiai minuÄių į kitÄ… patalpÄ… ar laukÄ… ir pagalvokite, kaip jauÄiatÄ—s. Nelikite viena/s – jeigu namuose yra kitas suaugÄ™s, kuris galÄ—tų padÄ—ti, pasikvieskite jį. Taip pat galite paskambinti artimam žmogų arba į „TÄ—vų liniją“ (8 800 900 12) ir nemokamai pasitarti su psichologu, kas konkreÄioje situacijoje jums padÄ—tų nusiraminti arba kaip derÄ—tų pasielgti“, – rekomenduoja Paramos vaikams centro psichologÄ—.

 

 

Daugiau informacijos apie žodžius, kurie įsirašo vaikų širdy ir kaip elgtis sukilus stiprioms emocijoms – www.pvc.lt ir socialinės kampanijos pradžios renginyje, konferencijoje „Tėvų žodžiai įsirašo širdy“, – https://youtu.be/aLbsCdUO58E .

 

SocialinÄ™ kampanijÄ… „TÄ—vų žodžiai įsiraÅ¡o Å¡irdy“ sukÅ«rÄ— reklamos agentÅ«ra „Sons & Daughters“, Paramos vaikams centrui įgyvendinant projektÄ… „Įgalinti vaikai ir Å¡eimos: smurto prevencijos ir intervencijos paslaugų modelis“, kurį remia Aktyvių pilieÄių fondas, finansuojamas Europos ekonominÄ—s erdvÄ—s (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų. Taip pat socialinÄ—s kampanijos įgyvendinimÄ… finansavo LR SocialinÄ—s apsaugos ir darbo ministerija.

– – –

Apie Paramos vaikams centrÄ…

Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą šeimoms ir vaikams, išgyvenantiems psichologinius sunkumus. Vykdomos programos: „Big Brothers Big Sisters“, „Antras žingsnis“, „Vaikystė be smurto“, „Pozityvi tėvystė“, „Tėvų linija“.

– – –

Daugiau informacijos:

Vaida Stoškuvienė

Paramos vaikams centro komunikacijos specialistÄ—

Mob. tel. 8 618 84879

El. p. vaida.stoskuviene@pvc.lt

___________________________________________

 

 

___________________________________________

 

 

VisuomenÄ—je vis plaÄiau kalbama apie maisto pasirinkimo svarbÄ… žmogaus organizmui ir jo sveikatai. Prekybos vietose gausu įvairiausių, sudÄ—timis besiskirianÄių, produktų, todÄ—l labai svarbu mokÄ—ti iÅ¡sirinkti tinkamiausiÄ…. TaÄiau kaip žinoti, kokius juos rinktis, kad bÅ«tų sveikatai palankÅ«s ir naudingi tiek auganÄiam, tiek jau suaugusiam žmogaus organizmui? ParduotuvÄ—se maisto produktai turi atitinkamÄ… ženklinimÄ…, kurį supratÄ™ ne tik lengviau iÅ¡sirinksite tinkamÄ… prekÄ™, bet ir apskritai smagiau apsipirksite. Pateikiame kelis pagrindinius patarimus, kurie padÄ—s suprasti, į kÄ… reikÄ—tų atkreipti dÄ—mesį skaitant maisto produktų etiketes, ir iÅ¡sirinkti sveikatai palankiausius ir maistingiausius produktus JÅ«sų Å¡eimai.

„Vilnius sveikiau“ komanda

 

Kaip skaityti maisto produktų etiketes (iÅ¡samiau skaityti Äia)

 

 

VaikystÄ—s metu susiformavÄ™ sveikatai palankaus maitinimosi įproÄiai ir įgÅ«džiai iÅ¡lieka visam gyvenimui bei turi didelį poveikį sveikatos bÅ«klei, kÅ«no masei ateityje. Labai svarbu sveikatai palankius maitinimosi įproÄius ugdyti nuo pat mažens. Pateikiame patarimų, kurie gali padÄ—ti formuoti tinkamÄ… vaiko maitinimosi rutinÄ… ir sveikatai palankų gyvenimo bÅ«dÄ….

„Vilnius sveikiau“ komanda

 

Patarimai, kurie gali padÄ—ti vaikui tinkamai maitintis (iÅ¡samiau skaityti Äia)

 

Gegužės mÄ—nesį Sveiko judÄ—jimo minÄ—jimo proga susipažinkime su vaikų plokÅ¡ÄiapÄ—dystÄ—s bÅ«kle ir įsidÄ—mÄ—kime, kas yra svarbu taikant prevencijÄ…. Norint užtikrinti kokybiÅ¡kÄ… Äiurnos sÄ…nario vystymÄ…si ir iÅ¡vengti pÄ—dos deformacijų, reikÄ—tų atkreipti dÄ—mesį į kasdienes vaikų fizines veiklas ir pagal tai parinkti jiems saugiÄ… avalynÄ™.

MÅ«sų patarimai primins vaikų plokÅ¡ÄiapÄ—dystÄ—s priežastis, supažindins, kokiais atvejais reikÄ—tų kineziterapeuto konsultacijos, ir nusakys svarbiausias veiklas, kurios padeda iÅ¡vengti pÄ—dų deformacijų. PraneÅ¡ime taip pat susipažinsite su universaliais, įvairaus amžiaus asmenims tinkamais plokÅ¡ÄiapÄ—dystÄ—s prevencijos pratimais, kuriuos galÄ—site atlikti kartu su visais Å¡eimos nariais!

„Vilnius sveikiau“ komanda

 

PlokÅ¡ÄiapÄ—dystÄ—s prevencijos rekomendacijos (iÅ¡samiau skaityti Äia)

 

 

Pavasarį prisiminkime svarbią tiek suaugusiųjų, tiek vaikų fizinę ypatybę – lankstumą. Norint užtikrinti kokybišką sąnarių vystymąsi ir išvengti kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų, organizmo lankstumą reikėtų lavinti tempimo pratimus atliekant nuo vaikystės.

Rekomenduojami tempimo pratimai puikiai tinka organizmo lankstumui lavinti: savo ruožtu jie gerina sąnarių paslankumą, skatina kraujotaką ir baltymų apykaitą raumeniniuose audiniuose, veikia kaip prevencijos priemonė, sauganti kaulų ir raumenų sistemą nuo traumų. Patarimai primins tempimo pratimų naudą ir supažindins su jų atlikimo technika. Lavinkite lankstumą kartu su vaikais, taip užtikrindami tinkamą kaulų ir raumenų sistemos vystymąsi.

Pridedame – rekomendacijas „Kaip saugiai lavinti vaikų lankstumą“.

„Vilnius sveikiau“ komanda

 

Kaip lavinti vaikų lankstumÄ… (iÅ¡samiau skaityti Äia)

 

Vilniaus visuomenÄ—s sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ komanda visuomenÄ™ nuolat informuoja įvairiomis sveikatÄ… stiprinanÄiomis temomis. PaÄių mažiausiųjų dantų sveikata yra neatsiejama nuo kokybiÅ¡ko ir sveiko gyvenimo bÅ«do. Burnos ertmÄ—s pokyÄiai parodo ir bendrÄ… vaiko sveikatÄ…, tad rekomenduojame atidžiai stebÄ—ti vaiko dantų iÅ¡vaizdÄ…: dantų spalvos pokyÄius, apnašų atsiradimÄ…, dantenų spalvÄ….

Å iuo praneÅ¡imu norime suteikti daugiau žinių apie tamsaus pigmento, juosianÄio dantis, atsiradimÄ…. PaminÄ—sime pagrindines Å¡ių estetinių pokyÄių priežastis ir pateiksime sprendimo bÅ«dus. Norime pabrėžti, kad Å¡is pokytis burnoje yra labiau kosmetinÄ— problema, nei sveikatai ar dantims kenkiantis reiÅ¡kinys.

Daugiau informacijos Å¡ia tema rasite priede.

„Vilnius sveikiau“ komanda

 

Tamsus pigmentas ant vaiko dantų (iÅ¡samiau skaityti Äia)

 

 

Å iuo metu vaikai ir paaugliai susiduria su nekasdieniais iÅ¡Å¡Å«kiais – dvejus metus besitÄ™sianÄia COVID-19 pandemija, karu Ukrainoje, su juo susijusios informacijos ir nuomonių gausa.

Visa tai kelia nemažai nerimą, baimę, pyktį, kitus negatyvius jausmus, gali išprovokuoti sunkiai kontroliuojamą nerimą, pablogėjusią emocinę sveikatą, padidinti konfliktinių situacijų šeimoje, mokykloje ar net lemti psichikos ir elgesio sunkumų atsiradimą.

Kur tėvams ieškoti pagalbos ir patarimų? Iniciavus Sveikatos apsaugos ministerijai parengtos trumpos atmintinės tėvams. Jose – svarbiausia informacija apie vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybes, tinkamo ekranų naudojimo taisykles, ankstyvuosius emocinių ir elgesio sunkumų požymius bei psichologinės pagalbos galimybes.

Svarbu, kad tÄ—vai nesijaustų bejÄ—giai, gebÄ—tų laiku pamatyti nerimÄ… kelianÄius ženklus, žinotų, kaip padÄ—ti vaikui ir kur kreiptis pagalbos.

Visas atmintines rasite Äia:

 

AtmintinÄ— tÄ—vams apie vaikų emocinÄ™ sveikatÄ… (iÅ¡samiau skaityti Äia)

 

KokybiÅ¡kas ir pakankamos trukmÄ—s miegas yra gyvybiÅ¡kai svarbus besivystanÄiam vaiko organizmui. Vaikams nuo 1 iki 6 metų rekomenduojama miego trukmÄ— per parÄ… yra 10–12 valandų. Miegant nepakankamai gali kilti įvairių sveikatos problemų – nuovargio jausmas, virÅ¡kinimo sutrikimai, galvos skausmai, silpnÄ—ja suvokimo ir pažinimo gebÄ—jimai, trukdantys mokytis ir įsisavinti naujas žinias.

Ne mažiau svarbi yra ir gera miego kokybė, kuri užtikrina sklandų jautraus vaikų organizmo vystymąsi. Tarptautinės miego dienos proga parengėme rekomendacijas, kaip keliais paprastais žingsniais pagerinti vaikų miegą. Tikimės, kad informacija bus Jums naudinga, ir linkime malonaus ir kokybiško miego!

Pridedame – rekomendacijas „Žingsniai, kaip pagerinti vaikų miegą“.

„Vilnius sveikiau“ komanda

 

Žingsniai, kaip pagerinti vaikų miegÄ… (iÅ¡samiau skaityti Äia)

 

„Vilnius sveikiau“ komanda visuomenÄ™ nuolat informuoja įvairiomis sveikatÄ… stiprinanÄiomis temomis. Vasario 9-oji – TarptautinÄ— odontologų diena, Å¡ia proga norime suteikti daugiau informacijos apie Lietuvoje taikomÄ… silantų prevencinÄ™ programÄ…. PaÄių mažiausiųjų dantų sveikata yra neatsiejama nuo kokybiÅ¡ko ir sveiko gyvenimo bÅ«do.

Atvykus vizitui pas odontologÄ… pravartu žinoti, kokios procedÅ«ros JÅ«sų vaikui priklauso nemokamai ir kam jos skirtos. Dažnu atveju odontologas pirmuosius iÅ¡dygusius krÅ«minius dantis rekomenduoja padengti silantais, taÄiau dauguma tÄ—vų iki Å¡iol nieko nÄ—ra girdÄ—jÄ™ apie Å¡iÄ… procedÅ«rÄ… ar jos naudÄ… / reikalingumÄ…. KrÅ«minių dantų dengimo silantais prevencinÄ— programa skirta vaikams nuo 6 iki 14 m. KvieÄiame aktyviai dalyvauti  valstybÄ—s finansuojamose prevencinÄ—se programose, kurių efektyvumas pagrįstas medicinos mokslo. Nuolatinių krÅ«minių dantų dengimÄ… silantais atlieka asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorinÄ—mis ligonių kasomis dÄ—l vaikų krÅ«minių dantų dengimo silantinÄ—mis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokÄ—jimo. Å ioje programoje dalyvaujantiems vaikams paslaugos teikiamos nemokamai, o norint paslaugÄ… gauti privaÄiame sektoriuje, reikÄ—s susimokÄ—ti numatytÄ… mokestį.

Svarbiausias šios programos tikslas – užtikrinti, kad auganti karta turėtų kuo sveikesnius dantis. Daugiau informacijos apie silantų naudą rasite prieduose.

 

 

 

 

 

 

Per pirmuosius savo gyvenimo metus vaikas atlieka didelį darbą – auga. Labai svarbu žinoti, kad vaiko fiziologinei raidai būdingi tam tikri amžiaus tarpsniai. Vaiko raidos išmanymas suteikia žinių, kaip reikėtų auklėti vaiką, kaip suprasti jo elgesį, kaip įvertinti ar vaikas vystosi sveikai.
Nepamirškite, kad kiekvieno vaiko raidos kelias yra labai individualus, kad kiekvienas vaikas skiriasi savo charakteriu, temperamentu, fizinėmis bei psichinėmis savybėmis ir galimybėmis.

 

VAIKO RAIDOS ETAPAI (iÅ¡samiau žiÅ«rÄ—ti Äia)

 

 

 

Rekomendacijos ikimokyklinukų tėvams

REKOMENDACIJOS TĖVAMS (GLOBĖJAMS), ARTIMIEMS GIMINAIČIAMS IR KITIEMS ASMENIMS DĖL IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYMO NAMUOSE

Vaiko augimui ir ugdymuisi svarbiausia yra Å¡eima.  Ji suteikia vaikui Å¡iltus emocinius santykius, saugumo jausmÄ…, psichologinį komfortÄ…, lemia susidomÄ—jimÄ… aplinkiniu pasauliu. Vaikas laisvai stebi, tyrinÄ—ja, iÅ¡bando savo galimybes. Å eima tarsi integruoja visus ugdomuosius poveikius, padeda iÅ¡ryÅ¡kÄ—ti vaiko individualumui. Vaiko raidos sÄ—kmÄ™ lemia artimųjų ir kitų ugdytojų meilÄ—, globa ir ugdymosi aplinka. Bendravimas, vaiko sumanymų palaikymas ir skatinimas, ugdo pasitikÄ—jimÄ… savimi, „aÅ¡ noriu“, „aÅ¡ galiu“. Vaikas patirtį kaupia bendraudamas su jį mylinÄiais suaugusias ir  vaikais, juos mÄ—gdžiodamas ir  iÅ¡bandydamas savo sumanymus. TodÄ—l labai svarbus yra suaugusiųjų pavyzdys ir sumanumas. Vaiko raida labai sparti, todÄ—l svarbu domÄ—tis vaiko vystymosi dÄ—sningumais ir sudaryti geras sÄ…lygas jo vystymuisi. Kiekviename amžiaus tarpsnyje vaikams bÅ«dingi skirtingi ypatumai.


VAIKO UGDYMAS NUO VIENERIŲ IKI TREJŲ METŲ

Å is laikotarpis labai svarbus vaiko vystymuisi, jo asmenybinei ir socialinei-emocinei raidai

  • Antrųjų metų pradžioje vaikas pradeda save vadinti vardu. KalbÄ—kite su vaiku, pavadinkite vardais brolius ar seseris, kiemo vaikus. Turtinkite vaiko žodynÄ….
  • Vaikas pradeda  atpažinti save nuotraukose, rodo pirÅ¡teliu, džiaugiasi. Pasidžiaukite kartu, pavartykite Å¡eimos nuotraukų albumÄ…, atraskite mamos, tÄ—Äio, senelių nuotraukas, kalbÄ—kite apie juos.
  • Vaikas save suvokia kaip turintį nuo kitų nepriklausomÄ… vidinį pasaulį – norus, jausmus, mintis. Pradeda vartoti „aš“, „mano“, „man“, „Tomas geras“. Kalbinkite vaikÄ…, skatinkite pasidalinkite žaislais, knygelÄ—mis  su kitais vaikais.
  • Savo elgesį vaikas vertina  atsižvelgdamas į suaugusiųjų veido iÅ¡raiÅ¡kÄ…. SutrikÄ™s jis žvelgia į suaugusiojo veidÄ… ir suvokia, kaip elgtis. Dažniau Å¡ypsokitÄ—s.
  • Å iame amžiuje vaikas gali pasakyti, kad jis berniukas ar mergaitÄ—, intuityviai jauÄia skirtumÄ…, bet negali  pakomentuoti  žodžiais, mÄ—gsta veikti kartu su suaugusiais. Žaiskite, sportuokite su vaiku.
  • TreÄiaisiais metais  vaikas siekia bÅ«ti savarankiÅ¡kas ir  nepriklausomas „aÅ¡ pats“. Leiskite padÄ—ti neÅ¡ti indus ant pietų stalo, skatinkite susitvarkyti asmeninÄ™ žaidimų erdvÄ™. Vaiko savarankiÅ¡kumas kaitaliojasi su prieÅ¡taravimais, apsikabinimais, pasibuÄiavimais, nes nori bÅ«ti saugus.
  • Savo  nepriklausomybę  iÅ¡reiÅ¡kia ir įtvirtina saugodamas ir gindamas nuo kitų savo žaislus, knygeles, rÅ«belius. Pasidalijimą   žaislais suvokia kaip asmens ribų  pažeidimÄ…: „mano“ .
  • Vaikas  nuolat kÄ… nors veikia, iÅ¡mÄ—gina save, žaidžia, tyrinÄ—ja, kuria, stato. Bando iÅ¡reikÅ¡ti save mimika, veiksmu, judesiu, pieÅ¡iniu. Bando valdyti savo norus ir elgesį.  Netrukdykite vaiko kÅ«rybos proceso, neribokite ir nekritikuokite. Pagirkite ir pasidžiaukite jo kÅ«ryba.
  • TreÄiaisiais metais vaikas jau  renkasi žaidimų partnerius. LaipsniÅ¡kai pereina nuo globos prie bendravimo. Skatinkite žaidimÄ… ir bendravimÄ… su kiemo vaikais.
  • Paguodos žaislas, pvz.: „meÅ¡kiukas“ ar „šuniukas“ gali tapti neatskiriama vaiko gyvenimo dalimi. YpaÄ tai svarbu vaiko miegui. Jį praradÄ™s , vaikas iÅ¡gyvena stresÄ….
  • TrimeÄio vaiko  emocinÄ—s bÅ«senos ir nuotaikos labai kontrastingos: Äia užsispyrÄ™s, Äia lengvai sukalbamas, Äia piktas, nusiminÄ™s,  Äia Å¡velnus ir linksmas. Priimkite vaiko individualumÄ… ir susimÄ…stykite, kÄ… jis mÄ—gdžioja.
  • Draudimų vaikas nepaiso  ir susitarimus laužo ne iÅ¡ piktos valios, o kartais tiesiog pamirÅ¡ta.
  • TrimeÄiui bÅ«dingas neigimas, prieÅ¡taravimas, užsispyrimas – savojo „AŠ“ įtvirtinimas, bandymas  suvaldyti  neigiamus jausmus, sulaikyti aÅ¡aras, sutramdyti pyktį.
  • Vaikui reikia suaugusiojo pagalbos. BÅ«kite tarsi saugios salelÄ—s vaiko padrÄ…sinimui, nusiraminimui ir pagalbai.


Antrieji-tretieji vaiko gyvenimo metai svarbūs kalbos ir kūrybos turtinimui.

  • Vaikas mÄ—gsta klausytis pasakų, varto knygeles, žiÅ«rinÄ—ja  paveikslÄ—lius.  BÅ«kite jam taisyklingos kalbos pavyzdžiu. AiÅ¡kiai ir tiksliai tarkite  garsus ir jų junginius, teisingai kirÄiuokite. RaiÅ¡kiai, emocingai ir gyvai pasakokite, sekite pasakas, deklamuokite, siekite vaiko įsitraukimo ir dalyvavimo, žaiskite pirÅ¡tukų žaidimus.
  • Trejų metų vaikas jau sklandžiai kalba įprastais sakiniais, susidedanÄiais iÅ¡ 4-5 žodžių, taÄiau  kartais daro tarimo klaidas. NemÄ—gdžiokite jo, iÅ¡tarkite teisingai, skatinkite vaiko pasakojimÄ….
  • Vaikas mÄ—gdžioja suaugusiųjų, vyresnių brolių ar seserų  veiksmus. Ä®sitraukÄ™s  ir pasinÄ—rÄ™s į kÅ«rybÄ…, vaikas įgunda vis ilgesnį laikÄ… susikaupti, nurimti ir kurti.
  • Dainuodamas  daineles ir klausydamas muzikos, gali  reikÅ¡tis mimika, balso intonacija, judesiu. Pradeda žaisti vaizduotÄ—s žaidimus, lyg bÅ«tų tÄ—tÄ—, mama ar pasakos personažas.
  • Su žaislais žaidžia lyg su gyvais, kalbasi, žaidžia vienas ir greta kitų.

Pažinimas  ir judėjimas

  • Vaiko noras pažinti ir  tyrinÄ—ti yra didesnis nei draudimų galia.
  •  Vystantis vaiko vaizduotei, turi įvairių baimių,  bijo baubų, vaiduoklių, tamsos. KalbÄ—kite su vaiku, pabÅ«kite Å¡alia, prieÅ¡ miegÄ… susitarkite dÄ—l Å¡vieselÄ—s.
  • 1,5-2 metų vaiko smegenys užauga ir subrÄ™sta tiek, kad  jis pajÄ—gus iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ…, derinti judesius ir veiksmus. TodÄ—l mÄ—gsta bÄ—gioti, mÄ—tyti, traukti, plÄ—Å¡yti, slÄ—ptis, žaisti su žaislais.  Žaiskite ir sportuokite su vaiku.
  • 1,5 metų vaikas pradeda mÄ—gdžioti suaugusiojo parodytÄ… meÅ¡kino, kiÅ¡kuÄio ar katÄ—s Ä—jimÄ…, lipa laiptais aukÅ¡tyn, o dvejų eina žemyn pristatomu žingsniu. Dvejų metų vaikas bando bÄ—gti iki 5 metrų, o trejų – iki 15.
  • Vaikas bando paÅ¡okti, nepargriÅ«damas spiria kamuolį, jau sugauna  rankomis.
  • TreÄiaisiais metais vaikas vaikÅ¡to laisvai, keiÄia Ä—jimo  ritmÄ…, pailgÄ—ja žingsnis, mokosi važiuoti triraÄiu, geba judÄ—ti po signalo, judÄ—ti nurodyta kryptimi.
  • Vaikas pripranta prie įprastos tvarkos, ritualų. Tai teikia jam pasitikÄ—jimo, saugumo, todÄ—l gali audringai protestuoti, jei nenori naujo rÅ«bo, žaislo ar kitų pasikeitimų.
  • Tikslesni rankų judesiai,  stato, konstruoja, dÄ—lioja mozaikas, dÄ—liones.
  • Nuo 1,5 metų jau parodo ženklus  arba praÅ¡osi „ant puoduko“. Vaikas pats jauÄia, kada nori „ant puoduko“.
  • Mokosi skirti, atrinkti, grupuoti daiktus pagal požymius.
  • Vaikas ramesnis, pastabesnis, kantresnis  ir  iÅ¡tvermingesnis.

Didžioji vaikų ugdymo sėkmė priklauso nuo požiūrio į vaiką ir supratimo, kad kiekvienas vaikas yra individualus,  jis turi savo augimo ir vystymosi tempą ir nuo pastangų sukurti vaiko vystymuisi tinkamą aplinką ir priemones. Perdėta vaiko globa ir nuolatinė pagalba slopina vaiko pasitikėjimą savimi.

 

VAIKO UGDYMAS NUO TREJŲ  IKI KETVERIŲ METŲ

  • Vaikas judrus ir smalsus. BÄ—giokite su vaiku, skatinkite  lipti, mesti ir gaudyti kamuolį, važinÄ—ti triraÄiu, Å¡okinÄ—ti, Å¡liaužti, stumti.
  • Duokite vaikui pieÅ¡tukus, kreideles, modelinÄ… ar plastilinÄ…, kurkite kartu. Å ios priemonÄ—s vysto vaiko smulkiÄ…jÄ… motorikÄ…, akies ir rankos koordinacijÄ….
  • Skaitykite ir skatinkite pasakoti pagal knygelÄ—se esanÄius paveikslÄ—lius. Klauskite  Kas? KÄ…? Kas atsitiko?
  • Skatinkite vaiko smalsumÄ…, atsakykite į  klausimus, nes jis nuolat klausia: „Kas tai?“
  • IÅ¡kirpkite paveikslÄ—lius ir sugrupuokite pagal požymius: gyvÅ«nai, automobiliai. Duokite žaislų, kuriuos galÄ—tų rÅ«Å¡iuoti skirtingose dėžutÄ—se.
  • Skatinkite vaiko savarankiÅ¡kumÄ…: nusiplauti rankas, valyti dantis, pasidÄ—ti daiktus į lentynÄ…. Pagirkite už jo pastangas.
  • Å iame amžiuje pastebimi trumpi emocijų protrÅ«kiai, pyktis, kurį galima nukreipti į žaidimÄ… ir tokiu bÅ«du nuraminti.
  • Žaidimas geriausias bÅ«das ugdyti vaiko kalbinius, motorinius, socialinius elgesio įgÅ«džius.

 

VAIKO UGDYMAS NUO KETVERIŲ  IKI PENKERIŲ METŲ

  • 4-5 metų vaiko judrumas didÄ—ja. Pradeda Å¡okinÄ—ti per kliÅ«tis, lipti į kalnÄ… aukÅ¡tyn, žemyn, gaudo kamuolį. Žaiskite ir sportuokite kartu.
  • Jis pieÅ¡ia flomasteriais, dažais, lanksto iÅ¡ popieriaus lÄ—ktuvÄ—lius ir žaidžia.
  • TurtÄ—ja vaiko kalba. Jis kuria trumpus pasakojimus, fantazuoja. IÅ¡klausykite ir pasidžiaukite.
  • Vaikas užduoda daug klausimų, atsakykite į juos, mÄ—gsta klausytis pasakų, įdomių istorijų, skaitykite.
  • DainelÄ—s, muzikos klausymas suteikia gerų emocijų vaikui ir jums. Dainuokite ir Å¡okite kartu.
  • Jo vaizduotÄ— labai turtinga, jis tiki stebuklais, ne visada jauÄia skirtumÄ… tarp realaus ir vaizduotÄ—s pasaulio.
  • GerÄ—ja savarankiÅ¡kumo įgÅ«džiai. Vaikas  gali susitvarkyti žaislus, drabužius, palaistyti gÄ—les, iÅ¡plauti puodukÄ…, lÄ—kÅ¡telÄ™, nuvalyti dulkes.
  • Skatinkite vaiko savarankiÅ¡kumÄ…, neskubinkite ir nekritikuokite.
  • Vaikui reikia kitų vaikų. Žaiskite su kiemo vaikais, užsukite į artimÄ… darželį ir susitarkite dÄ—l vaiko žaidimų darželio aikÅ¡telÄ—se.

Å altinis

 

Ä®sitvirtinus Å¡altiems, žiemiÅ¡kiems orams, norÄ—tume priminti, kad ledas gali bÅ«ti klastingas ir pavojingas. Lipant ant jo reikia bÅ«ti ypaÄ budriems ir atsargiems.

Prieš lipdami ant ledo laikykitės visų atsargumo priemonių ir būkite pasiruošę neatidėliotiniems veiksmams nelaimės atveju.

Daugiau informacijos apie saugų ir atsakingÄ… elgesį ant ledo kvieÄiame žiÅ«rÄ—ti Vilniaus visuomenÄ—s sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ parengtoje vaizdinÄ—je informacijoje.

Vaizdo klipas: https://www.vilniussveikiau.lt/saugus-elgesys-ant-ledo/

 

 

DIENOTVARKÄ–

Karantinas – ne atostogos, todėl labai svarbu susidėlioti aiškią dienotvarkę. Susitarkite, kada vaikas kelsis, kuriuo metu atliks užduotis ir ilsėsis, kada skirsite laiko bendrai šeimos veiklai, kelintą valandą jis eis miegoti. Žinojimas ir ribos suteikia vaikams (tiek mažiems, tiek paaugliams) aiškumo, o tai padės lengviau ištverti karantiną.

Rekomendacija, kaip galėtų atrodyti darželinuko dienotvarkė

 

 

******************************

 

„Tėvų linija“ – konsultacinė pagalba telefonu pozityvios tėvystės klausimais 

„TÄ—vų linija” – konsultacinÄ— pagalba telefonu pozityvios tÄ—vystÄ—s klausimais, kylanÄiais tÄ—vams, įtÄ—viams, globÄ—jams. KiekvienÄ… vakarÄ…, darbo dienomis nuo 17 iki 21 val., tÄ—vai gali paskambinti nemokamu numeriu 8 800 900 12 ir su psichologu pasikonsultuoti jiems rÅ«pimais vaikų auklÄ—jimo klausimais. Specialistai pasirengÄ™ padÄ—ti tÄ—vams suprasti vaikų elgesį, patarti dÄ—l dažnai kylanÄių bendravimo su vaiku problemų įvairiais amžiaus tarpsniais ir rasti geriausiÄ… sprendimÄ…. Taip pat padÄ—ti nusiraminti, o jei reikia, ir suvaldyti pyktį, kai situacija yra įtempta.

******************************

 

ADAPTACIJA

 

Gana dažnai būna, kad sunkiausi adaptacijos požymiai kamuoja ne vaiką, o mamą. Svarbu suvokti, kad tikroji adaptacija vaikui prasideda tik tada, kai mamos nėra šalia. Net jei būsite šalia vaiko visą mėnesį, lengviau nebus.

Jei parodysite, kad darželį galima lankyti kartu su mama, jis bÅ«tinai kovos, kad taip ir bÅ«tų. Vaikai jauÄia, jei tÄ—vai iÅ¡gyvena stresÄ…. Suaugusieji turi bÅ«ti atsipalaidavÄ™, pasitikintys savimi ir laimingi.

Vaiko savarankiÅ¡kumas priklauso nuo tÄ—vų įdirbio. Leiskite jau Å¡iandien vaikui bÅ«ti savarankiÅ¡kam – apsiauti paÄiam batus, apsirengti, naudotis tualetu, pavalgyti. 

Jei vaikas nuolat su jumis, tai palikite jį žaidimų kambaryje  nors 5-10 minuÄių, jis turi pajusti, kÄ… reiÅ¡kia pabÅ«ti vienam. Taip sukuriamas sveikas prieraiÅ¡umas.

Darželio režimas turi būti pradėtas taikyti namuose dar iki ėjimo į darželį.

Prieš miegą pasekite pasaką apie kokį vaiką, kuris eina į darželį. Tegul jūsų vaikas iš pasakos supranta, kokia ten dienotvarkė, kas ten daroma. Bet nereikia pasakoti, kad ten viskas būna tik gerai. Reikia pasakoti ir apie darželio sunkumus.

Kelis vakarus pasekite tokiÄ… pasakÄ…, o paskui paklauskite vaiko, gal jis norÄ—tų nueiti pažiÅ«rÄ—ti gyvai, kaip tas darželis atrodo ir kaip vaikai ten jauÄiasi.

Geriau pradėti pažintį su darželiu nuo lauko, kad jūsų vaikas pamatytų, ką vaikai veikia lauke, neskubėkite eiti į vidų.

 

Kaip padėti vaikui pasiruošti   darželiui?

 

Suderinkite savo ir auklÄ—tojų lÅ«kesÄius.

Labai svarbu su auklÄ—tojomis iÅ¡ anksto susitarti, kaip vyks vaiko įvedimas į grupÄ™: kaip atrodys pirma, antra, treÄia, … penkta diena, kaip – antra savaitÄ—, kaip vyks atsisveikinimas iÅ¡ ryto ir vaiko perdavimas auklÄ—tojams, kiek gali užtrukti vaiko pasiÄ—mimo iÅ¡ grupÄ—s/atsisveikinimo procedÅ«ra, kada ir kaip dažnai dienos metu galima skambinti auklÄ—tojams, sutarti laikÄ… bent trumpam vaiko savijautos aptarimui po kelių pirmųjų savaiÄių darželyje. Tokio pirminio pokalbio metu užsimezga kontaktas tarp tÄ—vų ir auklÄ—tojų. PasitikÄ—jimas auklÄ—tojomis yra viena svarbiausių sÄ—kmingos vaiko adaptacijos sÄ…lygų.

 

Neturėkite išankstinių nuostatų.

Vieni mano, kad jų atžala labai sociali ir kad iÅ¡kart užmegs kontaktÄ… su kitais vaikais. Tokiu atveju tÄ—vai bÅ«na nepasiruoÅ¡Ä™ vaiko aÅ¡aroms ir pasiprieÅ¡inimui, iÅ¡sigÄ…sta tokios reakcijos. Kiti, atvirkÅ¡Äiai, mano kad jų vaikas yra labai jautrus, kad jam bus labai sunku ir jau iÅ¡ anksto pradeda gailÄ—ti bei perdÄ—tai globoti savo atžalÄ…. IÅ¡ankstinÄ—s nuostatos kartais neleidžia pamatyti tikrosios vaiko savijautos, adekvaÄiai reaguoti į vaiko elgesį.

 

Nuspręskite, kas pradžioje ves vaiką į darželį. 

Tegul pirmÄ…sias tris savaites vaikÄ… į darželį veda tas iÅ¡ tÄ—vų, kuris mažiau gaili vaiko ir galÄ—s ramiau reaguoti į vaiko aÅ¡aras. Vaiko gailÄ—jimas tokioje situacijoje veikia ne teigiamai, o neigiamai – dar labiau „drasko“ vaikÄ…, didina jo nesaugumo jausmÄ….

StresinÄ—je vaikui situacijoje tÄ—Äio ar mamos ramybÄ— kuria bazinį saugumo jausmÄ…, tikÄ—jimÄ…, kad jam niekas negresia.

 

Atsisveikinimas su vaiku turi būti kuo trumpesnis.

Kuo ilgiau truks atsisveikinimas, tuo labiau vaikas graudinsis ir tuo sunkiau bus jį sugrąžinti į emocinÄ—s ramybÄ—s bÅ«senÄ…. UžsitÄ™susios derybos prie grupÄ—s durų tik dar labiau aitrina tiek paÄių tÄ—vų, tiek vaiko Å¡irdis. Kai atsisveikinimas yra trumpas, vaikas kartais net nespÄ—ja stipriai susijaudinti: durims užsidarius aÅ¡aros netrunka ilgiau kelių minuÄių, o auklÄ—tojos nukreipia vaiko dÄ—mesį į jam patinkanÄiÄ… veiklÄ….

 

Neišeikite neatsisveikinę.

Neretai tėvai, norėdami palengvinti rytinio išsiskyrimo emocijas, stengiasi pabūti grupėje, kol vaikas užsimirš, ir tuomet nepastebėti tyliai išeiti. Kai vaikas susigaudo, kad tėvų nėra, jis išgyvena paniką, kad jį paliko. Su tokia patirtimi sukurti saugumo jausmą darželyje yra labai sunku, sumažėja vaiko pasitikėjimas ne tik tėvais, bet ir darželio aplinka; vaiko adaptacija vyksta sunkiau.

 

Vaikui suprantamu būdu pasakykite, kada ateisite jo pasiimti.

Neretai tÄ—vai sako, kad tÄ—velis ir mamytÄ— labai greitai padirbs ir sugrįš paimti vaiko. Arba nurodo konkreÄiÄ… pasiÄ—mimo valandÄ…. Vaikai laikÄ… matuoja kitaip – jiems diena yra suskaidyta ne į valandas, o į veiklų sekÄ… (dienos ritmiÅ¡kumas kuria vaiko emocinį saugumÄ…, todÄ—l yra labai svarbus!) Labai gerai bent jau pirmÄ…sias savaites pasakyti vaikui, kada ateisite jo pasiimti, iÅ¡vardinant dienos veiklas, kurios viena kitÄ… seks iki vaiko pasiÄ—mimo laiko. Galima sakyti, kad „tu pavalgysi pusryÄius, tada žaisi grupÄ—je, eisi su vaikais į kiemÄ…, po to sugrįši pavalgyti pietų, pamiegosi pietų miego, pavalgysi po miegelio ir tada jau aÅ¡ ateisiu tavÄ™s pasiimti“. Žinojimas, kas seka po ko (ir kiek dar liko) vaikams padeda iÅ¡tverti ilgÄ… dienÄ… adaptacijos laikotarpiu.

 

Rekomenduojamas vaiko adaptacijos planas

VaikÄ… rekomenduojama įvesti į grupę  palaipsniui kiekvienÄ… dienÄ… ilginant jo buvimo laikÄ…. PirmÄ… dienÄ…, pvz., vaikas į grupÄ™ gali ateiti lydimas tÄ—vų, papusryÄiauti, sudalyvauti rytinÄ—je veikloje ir po geros valandos atsisveikinÄ™s palikti grupÄ™. Jausdamas tÄ—vų buvimÄ… Å¡alia, vaikas saugiai tirs aplinkÄ…, jo buvimo grupÄ—je netemdys stresas, pirmas kontaktas su grupe bus pozityvus. AntrÄ… dienÄ… rekomenduotina kartu su juo pabÅ«ti 2 valandas. TreÄiÄ… dienÄ… buvimo grupÄ—je laikas gali bÅ«ti ilginamas iki pietų. KetvirtÄ… dienÄ… vaikas ateina  kartu su mama (kitu artimu), kurie padeda jam apsiprasti (apie pusvalandį), atsisveikina ir iÅ¡eina, palikdami maždaug 1 valandai. PenktÄ… dienÄ… vaikas ateina  kartu su mama (kitu artimu), kurie padeda jam apsiprasti (apie pusvalandį), atsisveikina ir iÅ¡eina, palikdami maždaug 2 valandoms. Ir taip po truputį ilginti buvimo vienam grupÄ—je laikÄ….  Esant galimybei, pirmÄ…jį mÄ—nesį rekomenduojame pasiimti vaikÄ… iki pietų ir migdyti namuose. Taip pat bÅ«tų gerai, jei tÄ—veliai pirmÄ…jį mÄ—nesį bÅ«tų pasiruoÅ¡Ä™ atvykti pasiimti vaikÄ… anksÄiau.

 

Nebijokite vaiko ašarų.

KÄ… svarbu žinoti tiek tÄ—vams, tiek auklÄ—tojoms, kad verkdamas vaikas iÅ¡sivalo nuo neigiamų emocijų, nudrenuoja stresÄ… ir neleidžia jam kauptis organizme. Neretai tie vaikai, kurių adaptacija vyko gana emocingai, lydima aÅ¡arų ir pasiprieÅ¡inimo, serga daug mažiau nei tie vaikai, kurie linkÄ™ nerodyti savo nerimo ir baimÄ—s, laikyti Å¡iuos jausmus savyje ir kurių adaptacija iÅ¡oriÅ¡kai vyko ramiau bei patogiau. Adaptacijos laikotarpiu vaikas iÅ¡gyvena stresÄ…, tai yra normali reakcija ir organizmas ieÅ¡ko bÅ«dų kaip juo atsikratyti. Jei nepavyksta streso iÅ¡verkti ir iÅ¡trypti, tuomet organizmas suserga, kad per karÅ¡ÄiavimÄ…, prakaitavimÄ…, o neretai – ir pykinimÄ… iÅ¡sivalytų, o bÅ«nant namų aplinkoje – sukauptų naujų jÄ—gų. Galima apkabinti verkiantį vaikÄ… (jei jis gerai jauÄiasi lieÄiamas), kitu atveju galima tiesiog ramiai pabÅ«ti Å¡alia ir mÄ—ginti vaikÄ… kuo nors sudominti.

 

Atsisveikinimas darželyje adaptacijos laikotarpiu

 

Nusprendus mažylį vesti į darželį linkime iÅ¡likti ryžtingiems ir nepasiduoti vaiko ,,kovai“ su Jumis. Vaiko aÅ¡aros ir liÅ«desys – neatsiejama adaptacijos laikotarpio dalis. Sunkiausias yra pirmasis mÄ—nuo, taÄiau adaptacija gali trukti ir nuo 3 iki 6 mÄ—nesių. Å is laikas priklauso ne tik nuo individualių vaiko ypatybių, bet ir nuo neverbalinių tÄ—vų reakcijų, kurias vaikas jauÄia ir perima. TodÄ—l iÅ¡likime ramÅ«s ir kartu iÅ¡bÅ«kime šį sudÄ—tingÄ… laikotarpį.

 

  1. Trumpas atsisveikinimas

KAS PADEDA

  • Vaiko neskubinimas.
  • Atsisveikinimas vienÄ… kartÄ…, trumpai.
  • Greitas iÅ¡Ä—jimas iÅ¡ patalpos.

KAS APSUNKINA

  • Atsisveikinimas keletÄ… kartų: vaikas gali galvoti, jog tÄ—vai abejoja dÄ—l jo gerovÄ—s ir galbÅ«t visgi pasiims jį.
  • Ilgi pokalbiai prieÅ¡ įeinant į grupÄ™.
  • StovÄ—jimas ir vaiko stebÄ—jimas.
  1. Ritmas

KAS PADEDA

  • Susitarimas su vaiku dÄ—l atsisveikinimo formos, pavyzdžiui: buÄkis, žaibas ir tada į grupÄ™.
  • Vaiko atvedimas kasdien, tuo paÄiu metu ir idealu, jeigu kasdien vaikÄ… atvestų tas pats žmogus.
  • Tvirta tÄ—vų motyvacija laikytis numatyto plano: pavyzdžiui, Å¡iandien vaikÄ… palikti dviems valandoms.

KAS APSUNKINA

  • Chaosas, kai tÄ—vai skubÄ—dami nutraukia atsisveikinimo ritualÄ….
  1. Palaikantys žodžiai

KAS PADEDA

  • TÄ—vų Å¡ypsena, nuotaikingas balsas.
  • Palaikantys žodžiai, pavyzdžiui: ,,smagių žaidimų“, ,,linksmai praleisk dieną“– vaikas turi gauti patvirtinimÄ…, kad darželis yra saugi ir maloni vieta.
  • Pokalbis apie tai, kas vaiko laukia darželyje ir, jog kartais gali bÅ«ti liÅ«dna, taÄiau iÅ¡sakius Å¡iuos jausmus tÄ—vams, auklÄ—tojoms tampa lengviau.

KAS APSUNKINA

  • Apgailestavimas, pavyzdžiui: man labai gaila, bet turiu eiti – palikimÄ… darželyje vaikas gali suvokti kaip bausmÄ™ už tam tikrÄ… savo elgesį arba tai, jog darželis nÄ—ra saugi vieta, nes net tÄ—vams gaila jį Äia palikti.
  • PerdÄ—tas optimizmas prieÅ¡ vedant vaikÄ… į darželį – susidÅ«rÄ™s su realybe vaikas sutrinka suprantÄ™s, jog darželyje ne visada yra tik smagu.
  • Paguoda, pavyzdžiui: nebijok, vaikas supranta, jog visgi yra ko bijoti.
  1. Emocinis palaikymas

KAS PADEDA

  • EmociÅ¡kai ir fiziÅ¡kai rami tÄ—vų reakcija į vaiko verksmÄ…, muÅ¡imÄ…si, rÄ—kimÄ…. TÄ—vų nerimas persiduoda vaikui, kas skatina jo nesaugumÄ….
  • Nuolatinis tÄ—vų teiravimasis: kaip tu jautiesi? Skatinantis vaikÄ… neužslÄ—pti savo jausmų, kurie vÄ—liau pasireikÅ¡tų netinkamais bÅ«dais (pvz., agresija).

KAS APSUNKINA

  • Vaiko jausmų nuvertinimas, kritikavimas (pvz., vyrai neverkia).
  • Bauginimas, pavyzdžiui: jei neisi į grupÄ™, pasiimsiu tavo meÅ¡kį namo.
  1. Atvirumas

KAS PADEDA

  • TÄ—vų nuoÅ¡irdumas, t. y. tiesos sakymas.
  • Pažadų tesÄ—jimas, pavyzdžiui: ,,iÅ¡kart po darbo atvažiuosiu tavÄ™s pasiimti“.

KAS APSUNKINA

  • Melas, pavyzdžiui: tik nueisiu pasiimti kelis daiktus iÅ¡ maÅ¡inos ir ateisiu. SupratÄ™s, kad mama iÅ¡Ä—jo neatsisveikinusi vaikas tik dar labiau nuliÅ«s, mažiau pasitikÄ—s tiek tÄ—vais, tiek auklÄ—tojomis.
  • IÅ¡Ä—jimas neatsisveikinus. Vaikui supratus, jog tÄ—vų nÄ—ra, jis dar labiau jaus nerimÄ… ar baimÄ™.
  • Nesilaikymas duoto žodžio, pavyzdžiui: mamai prižadÄ—jus vakare pasiimti vaikÄ…, jį pasiima teta. Vaikas tam nebuvo nusiteikÄ™s ir gali jaustis apgautas.
  1. Įėjimas į grupę

KAS PADEDA

  • Vaikas pats, savarankiÅ¡kai įeina į grupÄ™.

KAS APSUNKINA

  • Vaikas atneÅ¡amas ant rankų ir/ar perduodamas auklÄ—tojai.

 

SĖKMINGOS ADAPTACIJOS DARŽELYJE POŽYMIAI:

  • vaikas jauÄiasi saugiai darželyje;
  • vaikas bendrauja su kitais vaikais grupÄ—je;
  • vaikas nebijo suaugusiųjų, bendrauja su jais;
  • vaikas gana gerai orientuojasi patalpose, kiek leidžia jo galimybÄ—s;
  • vaikas žaidžia su žaislais, domisi aplinkos daiktais.

 

Vaiko adaptacijos naujoje aplinkoje fazės – leiskite vaikui jas visas išgyventi

 

Nesaugumo jausmas. Vaikas jauÄia stresÄ… naujoje aplinkoje, kur daug naujų žmonių. Vaikams Å¡iuo periodu gali pasireikÅ¡ti neadekvaÄios reakcijos. Kartais vaikai ima bijoti pravažiuojanÄių maÅ¡inų, pasidaro jautresni stipresniems garsams ir pan. Toks padidÄ—jÄ™s vaiko jautrumas yra normalus.

Intraversija ir stebėjimas. Šiuo periodu vaikas sėdi ir stebi. Jis stengiasi suvokti darželio aplinką, perprasti hierarchiją, bando prie viso to prisitaikyti. Nepulkite į paniką, jei kokią savaitę vaikas su niekuo nebendrauja, sėdi nuošaliai. Tai adaptacijos pradžia.

Kontaktų paieška. Jis bando susirasti artimą sielą, tai gali būti vaikas ar darželio auklėtoja – tai jau sveikintinas dalykas.

Kovojimas už vietą po saulę. Šiuo periodu būna daug apsikandžiojimo, pastūmimo, susimušimo atvejų. Tai irgi adaptacijos etapas.

 

Jei atsiskyrimo nerimas tÄ™siasi labai ilgai ir trukdo vaikui kasdieniame gyvenime (sutrinka miegas, maitinimasis, kalba, labai stipriai keiÄiasi elgesys) vertÄ—tų  pagalbos kreipkitÄ—s į psichologÄ….

 

******************************

 

„VAIKO KONSTITUCIJA”

„Vaiko KonstitucijÄ…” galite parsisiųsti Äia: „Vaiko Konstitucija” (PDF 137 MB)

Kokias teises turi vaikai?

  • TeisÄ™ į vardÄ… ir pilietybÄ™
  • TeisÄ™ gauti iÅ¡silavinimÄ…
  • TeisÄ™ gyventi visavertį gyvenimÄ…
  • TeisÄ™ turÄ—ti savo nuomonÄ™ ir jÄ… reikÅ¡ti
  • TeisÄ™ žinoti savo tÄ—vus ir bendrauti su jais
  • TeisÄ™ bÅ«ti apgintam nuo bet kokio pobÅ«džio smurto
  • TeisÄ™ turÄ—ti asmeninį gyvenimÄ… ir laisvÄ™
  • TeisÄ™ vartoti gimtÄ…jÄ… kalbÄ…

Kokias pareigas turi vaikai?

  • PareigÄ… mokytis
  • PareigÄ… gerbti savo tÄ—vus ir globÄ—jus bei kitus asmenis
  • PareigÄ… saugoti savo sveikatÄ…
  • PareigÄ… gerbti savo valstybÄ™ ir įstatymus
  • PareigÄ… laikytis visuomenÄ—s priimtų elgesio taisyklių

 

Tai apibrėžta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (plaÄiau >>>)

 

 

******************************

 

ISADD Lietuva – ABA terapija. Autizmas

ISADD Lietuva – ABA terapija. Autizmas

 

******************************

 

 

 

******************************

 

 

SKAITINIAI TÄ–VAMS:

Jokių bausmių ar rÄ—kimų. 4 žodžiai priverÄiantys pasitaisyti ir elgtis deramai (plaÄiau >>>)

Kaip tÄ—vai gali motyvuoti vaikÄ… mokytis? (plaÄiau >>>)

Kaip iÅ¡gyvendinti patyÄias? Patarimai suaugusiems (plaÄiau)

Keli paprasti dalykai, padedantys įkvÄ—pti daugiau pozityvumo (plaÄiau)

 

 

REKOMENDACIJOS TÄ–VAMS. UŽDUOTYS. VAIZDO Ä®RAÅ AI. (plaÄiau)

 

 

Gyvenkime be patyÄių 2021 (plaÄiau)

 

 

REKOMENDACIJOS TÄ–VAMS KAIP BENDRAUTI SU VAIKAIS IR PAAUGLIAIS APIE KORONAVIRUSÄ„ (plaÄiau)

 

Prevencinė informacija apie vaikų sveikatą 

Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris 112. KÄ… reikia žinoti? (plaÄiau )

 

Apsinuodijimo prevencija – Saugumo atmintinÄ— tÄ—vams (plaÄiau)

Apsinuodijimo prevencija – SaugÅ«s namai. AtmintinÄ— tÄ—vams (plaÄiau)

RotavirusinÄ—s infekcijos ypatumai (plaÄiau)

Vaikų traumatizmas. Pirmoji med pagalba (plaÄiau)

Kaip teisingai plauti rankas? (vaizdo įrašas)